Sveiki atvykę į Dovilės Gulbinaitės dienoraštį. Socialinis darbas bendruomenėje patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo. Tikiuosi mano dienoraštyje esama informacija jums bus naudinga, reikalinga, suteiks papildomų žinių ir galbūt galėsite pritaikyti darbo praktikoje.

Welcome to Dovilė Gulbinaitės blog. Social work in the community fall to life group Técnicas de Animação de Grupo taught by Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo. I hope that my blog there information will be useful, required, provide additional knowledge and maybe can adapt work in practice.

Bem-vindo ao blog Gulbinaitės Dovile. Trabalho social na comunidade queda dentro da vida de um grupo Técnicas de Animação de Grupo, ministrado pelo professor Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo. Espero que meu blog não há informação que você seja útil, necessário, fornecer conhecimento adicional e pode ser capaz de adaptar as práticas de trabalho.

2012 m. sausio 14 d., šeštadienis

Socialinio darbuotojo darbas kaimo bendruomenėje, Social worker working in rural community, Assistente social que trabalham em comunidade rural


 Leliūgienė I. (2003) nurodo, kad socialinio darbuotojo darbas kaime apima du svarbiausius uždavinius. Pirmiausia, tai socialinis darbas su „skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas“ (Leliūgienė I., 2003, p. 339). Antras uždavinys – teikti reikalingą pagalbą kaimo bendruomenėje, kuri apima socialinį ugdomąjį darbą, socialinę pagalbą, reabilitaciją.
Anot  Beresnevičiūtės V.,  Pranckūnienės E.,  Vildžiūniėnės M. (2003) pagrindinis socialinio darbuotojo darbo kaime siekis – kurti savarankišką kaimo bendruomenę. Tokia bendruomenė, anot autorių, pasižymi tam tikromis savybėmis. Pirmiausia, savarankiška kaimo bendruomenė reiškia, kad yra rūpinamasi bendruomenės poreikiais. Tokiu atveju yra nustatoma, kokie yra bendruomenės narių poreikiai, susiję su bendruomenės gyvenimu. Taip bendruomenė sugeba išryškinti svarbiausius savo narių siekius, nustatyti bendrus tikslus.
Savarankiška kaimo bendruomenė sugeba kurti savo veiklos strategiją. Strategija apima kaimo bendruomenės „tikslus, vertybes, veiklos principus ir būdus. Ji susieja bendruomenės viziją ir realybę“ (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M., 2003, p. 18). Be to, savarankiškos bendruomenės veikla yra įvairiapusė – bendruomenė sugeba kaupti ir skleisti įvairią informaciją, savarankiškai priimti sprendimus, efektyviai skirstyti ir tvarkyti savo išteklius, skatinti ir organizuoti nuolatinį bendruomenės narių mokymąsi.
 Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) nurodo, kad savarankiškos kaimo bendruomenės kūrimas yra pagrindinė socialinio darbuotojo, dirbančio kaime, siekiamybė. Savarankiška ir aktyvi kaimo bendruomenė – tai „jėga, kuri gali sėkmingai bendradarbiauti su valstybe, rasti, apdoroti ir įvertinti informaciją, planuoti ateitį, prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos poreikių, įgyti praktikos, o ne tik žinių“ (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M., 2003, p. 20).
Kaimo bendruomenėje socialiniam darbuotojui tenka dirbti su skirtingomis socialinėmis grupėmis. Gurjanova M. (2000) nurodo, kad pagrindinės paramos ir socialinių paslaugų gavėjų grupės kaimo bendruomenėje yra:
  •  Jaunos šeimos – šioms šeimoms daugiausia pagalbos ir paramos reikia sprendžiant kasdienio gyvenimo klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, įsidarbinimu, kuriant harmoningus ir teigiamus tarpusavio santykius šeimoje, sprendžiant klausimus, susijusius su būstu.
  • Daugiavaikės šeimos – šioms šeimoms labiausiai reikalinga pagalba sprendžiant problemas, susijusias su pajamomis, materialiniais sunkumais; taip pat klausimus, susijusius su laisvalaikio ir užimtumo organizavimu, šeimos narių sveikata, vaikų užimtumu (taip pat ir vasaros metu) ir kt.
  • Neįgalieji – šiai grupei socialinis darbuotojas siekia padėti „nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicininio ir butinio aptarnavimo problemas, gaunant reikiamas lengvatas ir socialinę paramą“ (pagal Leliūgienę I., 2003, p. 344 – 345). Šiuo atveju didelę svarbą turi socialinės paslaugos teikiamos kliento namuose.
  • Pagyvenusieji žmonės – socialiniai darbuotojai pagyvenusiems žmonėms padeda įveikti vienatvės jausmą, dažniausiai susijusi su bendravimo stoka; taip pat nugalėti bejėgiškumo, socialinio nereikalingumo jausmus. Be to, socialiniai darbuotojai padeda sutvarkyti reikalingus dokumentus, pvz., dėl pašalpų, lengvatų, materialinės pagalbos ir pan.
  • Jaunimas – taip kaip ir pagyvenusiems žmonėms, jaunimui yra reikalingas ypatingas dėmesys, ypatingai kaimo vietovėse, kur jauni žmonės turi ribotas užimtumo, laisvalaikio praleidimo galimybes, ribotą priėjimą prie informacijos. Kaimo vietovėse socialinis darbuotojas padeda jaunimui patenkinti „intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinant, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių“ (pagal Leliūgienę I., 2003, p. 344).
  • Kaip dar viena grupė yra nurodomi bėgliai ir migrantai (nors ši grupė labiau būdinga miesto vietovėms) – šiai grupei socialinis darbuotojas teikia tokias paslaugas, kurios padeda bėgliams ir migrantams adaptuotis naujoje kultūrinėje aplinkoje, išmokti valstybinę kalbą, įsidarbinti, susitvarkyti buitį ir pan.
  • Taip pat socialinis darbuotojas, dirbdamas kaime, organizuoja darbą su visa bendruomene. Kaip jau buvo paminėta, pagrindinis socialinio darbuotojo siekis yra savarankiškos ir aktyvios kaimo bendruomenės kūrimas.
Atsižvelgiant į tai, kad socialiniam darbuotojui tenka dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis, darbuotojui tenka atlikti įvairius uždavinius. Dirbdamas kaimo bendruomenėje socialinis darbuotojas pirmiausia atlieka „asmenybės ir jos mikroaplinkos diagnostiką, tiria klientų interesus, poreikius, jų gyvenimo sąlygas, (...) bendruomenės gyventojų sunkumus ir problemas“ (Leliūgienė I., 2003, p. 345). Taip pat socialinis darbuotojas kartu su bendruomenės nariais padeda formuoti teigiamus santykius bendruomenėje, kurti palankų mikroklimatą, rūpinasi socialinės apsaugos tarnybų darbu ir jų organizuojamo ugdymo turiniu, formomis ir metodais, jų tikslingumu. Taip pat socialinis darbuotojas bendrauja ir bendradarbiauja su kitais specialistais, socialinėmis tarnybomis ir organizacijomis, kartu su jomis organizuoja įvairią kaimo bendruomenės narių veiklą, skatina jų iniciatyvumą, savipagalbą. Socialinis darbuotojas yra svarbus asmuo ir atstovaujant bendruomenės narius įvairiose valstybinėse įstaigose, inicijuojant šių institucijų sąveiką su bendruomene arba su konkrečiu jos nariu. Socialinis darbuotojas „organizuoja ir koordinuoja bendruomenės gyventojų savivaldą, vadovauja ir palaiko visuomenės iniciatyvas, įvairių iniciatyvinių grupių darbą“ (Leliūgienė I., 2003, p. 346). Šiuo atveju socialinis darbuotojas palaiko ryšius ne tik su savivaldos institucijomis, tačiau ir su visuomeninėmis organizacijomis, įmonėmis ir įstaigomis, organizacijų darbo kolektyvais.
Tam, kad socialinis darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbą, įgyvendinti išvardintus uždavinius ir prisidėti prie savarankiškos kaimo bendruomenės plėtros, jam pirmiausia būtina žinoti, kokios yra pagrindinės kaimo bendruomenės socialinės problemos, neigiamai įtakojančios žmonių gyvenimą. Būtent šias problemas socialiniam darbuotojui reikėtų spręsti pirmiausia, sudarant sąlygas žmonėms aktyvinti savo gyvenimą, tenkinti poreikius, aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje. Bendruomenės padėties supratimą ir analizę bei jų reikšmę akcentavo ir  Johnson L. C. (2001), kuris nurodė, kad socialiniam darbuotojui, norinčiam sėkmingai dirbti kaimo bendruomenėje būtina darbą organizuoti įvertinus socialinių paslaugų poreikį pagal šiuos etapus:
1) Įvertinti esamą situaciją, remiantis esamų socialinių problemų identifikavimu.
2) Nustačius pagrindines socialines problemas, numatyti socialinių paslaugų prioritetus ir tuo remiantis tinkamai paskirstyti turimus išteklius.
3) Skatinti paslaugų teikėjų savitarpio supratimą ir bendradarbiavimą.
Taigi, kaip matoma iš nurodytų etapų, pirmiausia socialiniam darbuotojui yra svarbu išsiaiškinti kaimo bendruomenei būdingas socialines problemas. 

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003). Bendravimo tiltai. Mokykla ir kaimo bendruomenė.Vilnius: UAB „Spaudos kontūrai”
Johnson L.C. (2001).  Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: Vilniaus Universitetas Specialiosios psichologijos laboratorija.
Leliūgienė I. (2003). Socialinė pedagogika. Vadovėlis Kaunas: Technologija

 
Social worker working in rural community

Leliūgienė I. (2003) points out that the social worker in the village has two main objectives. First, it is a social work with different population groups, different social groups in the main directions and principles, forms and ways of organizing Disclosures (Leliūgienė I., 2003, p. 339). The second objective - to provide the necessary assistance to the rural community, which includes social work in educational, social assistance, rehabilitation.
According to Beresnevičiūtė V., Pranckūnienės E., Vildžiūnienė M. (2003), the main village of the social worker's goal - to create its own rural community. Such a community, according to the authors, have certain properties. First, an independent rural community, there is a community care needs. In this case, it is determined what the community needs related to community life. So the community is able to highlight the most important goals of its members, to establish common goals.
Independent rural community is able to create their own business strategy. The strategy covers the rural communities' goals, values, operating principles and methods. It binds the community vision and reality "(Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M., 2003, p. 18). In addition, an independent community activities are diverse - the community is able to collect and disseminate information to diverse, independent decision-making and to effectively allocate and manage its resources to promote and organize the permanent members of the community learning.
 Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M. (2003) points out that self-development of rural communities is a key social worker in the village, aspirational. Independent and active rural community - is "a force that can successfully cooperate with the state, develop and evaluate information to plan ahead and adapt to the constantly changing labor market needs, to gain practice and not just knowledge (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M., 2003, p. 20).
Rural community, the social worker has to work with different social groups. Gurjanova M. (2000) states that the level of assistance and social services in the rural community user groups are:

  • Young families - most of these families need help and support for dealing with everyday life issues related to child rearing, employment, creating harmony and positive relationships within the family, dealing with issues related to housing.

  • Large families - those families in most need of assistance in solving problems related to income, material nature, as well as issues related to the organization of leisure and employment, family, health, children's employment (including summer) and so on.

  • People with disabilities - this is a group of social workers to help "overcome social exclusion in the sense of loneliness, the propeller of life, to solve medical problems and the necessary support in obtaining the necessary incentives and social support" (according to Leliūgienę I., 2003, pp. 344-345). In this case, attaches great importance to the social services provided to the client's home.

  • Elderly people - social workers for older people to overcome feelings of loneliness, often associated with lack of communication, as well as the defeat of helplessness, there is no need of social feelings. In addition, social workers help arrange the necessary documents, such as. For benefits, advantages, material aid and so on.

  • Young people - as well as the elderly, young people, need special attention, especially in rural areas, where young people have limited employment, leisure opportunities, limited access to information. In rural areas, the social worker helps young people to meet "the intellectual, cultural, moral and physical development needs of the organization of cultural leisure, service employment, career choices, life and career direction, employment, preparation for family life, and out of critical situations, eliminating bad habits" (according to Leliūgienė I., 2003, p. 344).

  • As a group, are still out fugitives and immigrants (although this group is more common in urban areas) - this group of social workers provide these services to help immigrants adapt to a fugitive and a new cultural environment, to learn the state language, employment, manage daily life and so on.
  • The social worker, working in the village, organizing the work of the whole community. As already mentioned, the main goal of a social worker is an independent and active rural community development.
Given the fact that the social worker has to work with various social groups, workers have to perform various tasks. While working in the rural community social worker in particular, a "personality and its microenvironment, diagnosis, exploring clients' needs, their living conditions, community residents (...) difficulties and problems" (Leliūgienė I., 2003, p. 345). As well as a social worker with the community helps to shape positive relationships in the community, create a favorable climate, that takes care of social services work and organizing curriculum, forms and methods, their appropriateness. The social worker shall communicate and cooperate with other professionals, social agencies and organizations, along with their organizing various activities in rural communities, promotes their sense of initiative and self-help. The social worker is an important person and community members representing various state agencies, the initiation of these institutions interact with the community or a particular member. Social worker organizes and coordinates the community's population self-managed and supported by public initiatives, various steering groups work (Leliūgienė I., 2003, p. 346). In this case, the social worker contact not only with the local authorities, but also with civil society organizations, businesses and institutions, organizations and labor collectives.
In the social worker to carry out their work, the listed tasks and contribute to the rural community self-development, it is first necessary to know what are the main social problems in rural communities, adversely affecting people's lives. It is these problems, the social worker should be addressed as a priority, allowing people to activate their own lives, to meet the needs and actively participate in community activities. Community's understanding of the situation and the analysis and their importance emphasizedJohnson L. C. (2001), who pointed out that the social worker who wants to successfully work in the rural community need to work to organize the assessment of social services in accordance with the following steps:
1) Assess the current situation on the basis of existing social problems of identification.
2) When the main social problems, to provide social services and the priorities on the basis of equitable distribution of resources.
 3) Encourage providers of mutual understanding and cooperation.
Thus, as seen in the stages, especially the social worker is important to explore the rural community is characterized by social problems.

 BIBLIOGRAPHY:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Communication bridges. School and Rural bendruomenė.Vilnius: UAB Printing Path
Johnson L.C. (2001). Social work practice. The general approach. Vilnius: Vilnius University, Laboratory of Special Psychology.
Leliūgienė I. (2003). Social pedagogy. Textbook Kaunas: Technology

Assistente social que trabalham em comunidade rural

Leliūgienė I. (2003) aponta que o assistente social na aldeia tem dois objectivos principais. Primeiro, é um trabalho social com diferentes grupos da população, diferentes grupos sociais nas direções principais e princípios, formas e maneiras de organizar Divulgações (Leliūgienė I., 2003, p. 339). O segundo objetivo - para prestar a assistência necessária para a comunidade rural, que inclui o trabalho social no ensino sociais assistência, reabilitação.
De acordo com Beresnevičiūtė V., Pranckūnienės E., Vildžiūnienė M. (2003), a vila principal objetivo do assistente social - para criar sua própria comunidade rural. Uma comunidade, de acordo com os autores, tem certas propriedades. Em primeiro lugar, uma comunidade independente rural, há uma necessidade de cuidados comunitários. Neste caso, é determinado o que a comunidade necessidades relacionadas à vida da comunidade. Assim, a comunidade é capaz de destacar os objetivos mais importantes dos seus membros, para estabelecer metas comuns.
Comunidade rural independente é capaz de criar sua estratégia de negócios próprios. A estratégia abrange os objetivos das comunidades rurais ", valores, princípios e métodos operacionais. Liga-se a visão da comunidade e realidade "(Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M., 2003, p. 18). Além disso, uma comunidade independente atividades são diversas - a comunidade é capaz de recolher e divulgar informações a diversos, tomada de decisão independente e para efetivamente alocar e gerir os seus recursos para promover e organizar os membros permanentes do aprendizado da comunidade.
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M. (2003) aponta que o auto-desenvolvimento das comunidades rurais é um trabalhador social fundamental na aldeia, uma aspiração. Independente e ativa comunidade rural - é "uma força que pode conseguir cooperar com o Estado, desenvolver e avaliar informações para planejar com antecedência e se adaptar às necessidades do mercado de trabalho em constante mudança, para ganhar prática e não apenas conhecimento (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūnienė M., 2003, p. 20).
Comunidade rural, o assistente social tem que trabalhar com diferentes grupos sociais. Gurjanova M. (2000) afirma que o nível de serviços de assistência social e na comunidade rural grupos de usuários são:

  • Famílias jovens - a maioria dessas famílias precisam de ajuda e apoio para lidar com questões da vida quotidiana relacionadas com a criação dos filhos, emprego, criando harmonia e relacionamentos positivos dentro da família, lidar com questões relacionadas à habitação.

  • As grandes famílias - aquelas famílias que mais necessitam de assistência na resolução de problemas relacionados à renda, a natureza material, bem como questões relacionadas com a organização do lazer e do emprego, família, saúde, emprego, filhos (inclusive de verão) e assim por diante.

  • Pessoas com deficiência - este é um grupo de assistentes sociais para ajudar a "superar a exclusão social no sentido de solidão, a hélice da vida, para resolver problemas de saúde eo apoio necessário para obter o apoio necessário incentivos e social" (sob Leliūgienė I., 2003, pp 344-345). Neste caso, atribui grande importância aos serviços sociais prestados a casa do cliente.

  • Idosos - assistentes sociais para os idosos a superar os sentimentos de solidão, muitas vezes associada à falta de comunicação, bem como a derrota de desamparo, não há necessidade de sentimentos sociais. Além disso, assistentes sociais ajudam a organizar os documentos necessários, tais como. Para benefícios, vantagens, ajuda material e assim por diante.

  • Os jovens - bem como os idosos, os jovens, precisam de atenção especial, especialmente em áreas rurais, onde os jovens têm emprego limitado, oportunidades de lazer, acesso limitado à informação. Nas áreas rurais, o assistente social ajuda os jovens a cumprir "as necessidades de desenvolvimento intelectual, cultural, moral e física da organização do lazer cultural, emprego de serviço, opções de carreira, vida e carreira profissional, emprego, preparação para a vida da família, e sair de situações críticas, eliminando maus hábitos" (de acordo com Leliūgienė I., 2003, p. 344).

  • Como um grupo, ainda estão fora fugitivos e imigrantes (embora este grupo é mais comum em áreas urbanas) - este grupo de assistentes sociais fornecem estes serviços para ajudar os imigrantes a adaptar-se a um fugitivo e um novo ambiente cultural, para aprender a língua oficial, emprego, gestão da vida cotidiana e assim por diante.
  • O assistente social, trabalhando na aldeia, organizando o trabalho de toda a comunidade. Como já mencionado, o objetivo principal de um assistente social é uma comunidade de desenvolvimento independente e ativa rural.
Dado o fato de que o assistente social tem que trabalhar com vários grupos sociais, os trabalhadores têm para executar várias tarefas. Enquanto trabalhava na comunidade rural do trabalhador social em particular, uma "personalidade e seu microambiente, diagnóstico, explorando as necessidades dos clientes, suas condições de vida, as dificuldades da comunidade residentes (...) e problemas" (Leliūgienė I., 2003, p. 345). Bem como um assistente social com a comunidade ajuda a moldar relações positivas na comunidade, criar um clima favorável, que cuida do trabalho dos serviços sociais e de organização curricular, formas e métodos, a sua adequação. O assistente social deverá comunicar e cooperar com outros profissionais, agências e organizações sociais, juntamente com os seus organizando diversas atividades nas comunidades rurais, promove o seu sentido de iniciativa e de auto-ajuda. O assistente social é uma pessoa importante e membros da comunidade que representam diversas agências estaduais, o início de estas instituições interagem com a comunidade ou de um membro particular. Assistente social organiza e coordena a população da comunidade auto-gerida e apoiada por iniciativas públicas, vários grupos de trabalho de direção (Leliūgienė I., 2003, p. 346). Neste caso, a assistente social contato não só com as autoridades locais, mas também com organizações da sociedade civil, empresas e instituições, organizações e coletivos de trabalho.
No assistente social para realizar o seu trabalho, as tarefas referidas e contribuir para a comunidade rural auto-desenvolvimento, é necessário primeiro saber quais são os principais problemas sociais nas comunidades rurais, afetando negativamente a vida das pessoas. É destes problemas, o assistente social deve ser tratada como uma prioridade, permitindo que as pessoas para ativar suas próprias vidas, para atender às necessidades e participar ativamente em atividades comunitárias. Compreensão da comunidade da situação e da análise e sua importância enfatizada, Johnson L. C. (2001), que apontou que a assistente social que quer trabalhar com sucesso na comunidade rural precisa trabalhar para organizar a avaliação dos serviços sociais, de acordo com os seguintes passos:
1) Avaliar a situação atual com base em problemas sociais existentes de identificação.
2) Quando os principais problemas sociais, para prestar serviços sociais e das prioridades com base na distribuição equitativa dos recursos.
3) Incentivar os provedores de entendimento e cooperação mútuos.
Assim, como visto nas fases, especialmente o trabalhador social é importante para explorar a comunidade rural é caracterizada por problemas sociais.

BIBLIOGRAFIA:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Pontes de comunicação. Escola e bendruomenė.Vilnius Rural: UAB Path Impressão
Johnson L.C. (2001). Prática do trabalho social. A abordagem geral. Vilnius: Vilnius University, Laboratório de Psicologia Especial.
Leliūgienė I. (2003). Pedagogia social. Kaunas livro didático: Tecnologia

Lietuvos kaimo bendruomenei būdingos problemos, Lithuanian rural community-specific problems, Lituano comunidade rural problemas específicos


(Šaltinis: Kaimo bendruomenių plėtra, 2004, p. 47)

Kaip matome pagal lentelėje išskirtas problemas, būtent socialinis darbuotojas yra tas specialistas, kuris turi pakankamas profesines kompetencijas spręsti arba prisidėti prie daugelio nurodytų problemų sprendimo.
 Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) nurodo, kad viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis susiduria kaimas, yra socialinė atskirtis, kurią autorės apibrėžia kaip „įvairiausių visuomenės grupių atskyrimą nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose“ (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūniėnė, 2003, p. 8). Tai reiškia, kad dėl socialinės atskirties tam tikros socialinės grupės susiduria su menkesne integracija į visuomenę, visuomeninius procesus; turi mažiau arba visai neturi galimybių dalyvauti įvairiapusiame visuomenės gyvenime.
Be socialinės atskirties Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) išskiria ir tokias kaimui būdingas problemas kaip oficialių bedarbių skaičiaus daugėjimas, ilgalaikis nedarbas, plintantis skurdas. Autorės pastebi, kad kaime „apie 40 proc. kaimiečių gyvena žemiau skurdo ribos, skurdžių čia triskart daugiau nei mieste“ (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M., 2003, p. 8). Daugumos kaimo gyventojų pajamos yra natūrinės, be to, nemažą dalį pajamų sudaro socialinės pašalpos. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad socialinės pašalpos neretai yra naudojamos ne pagal paskirtį – pvz., socialinės rizikos šeimos gautas lėšas naudoja ne vaikų aprūpinimui, šeimos maitinimui, o pvz., alkoholiui.
Nepalankią kaimo situaciją pagilina ir neigiamas požiūris į kaimą, susiformavęs Lietuvos visuomenėje. Anot Beresnevičiūtės V., Pranckūnienės E., Vildžiūniėnės M. (2003) šiandieną Lietuvoje vyrauja požiūris, kad kaimas – tai degradavusių, prasigėrusių žmonių sankaupa. Todėl kaimas vis dažniau yra suprantamas kaip degradacijos, atsilikimo sinonimas. Tokia situacija puikiai parodo, kad būtina rūpintis socialinių paslaugų organizavimu kaime, numatyti galimybes atgaivinti kaimą, aktyvinti kaimo bendruomenę, padėti atstatyti kaimo bendruomenės narių sugebėjimą sėkmingai funkcionuoti ne tik kaimo, tačiau visos šalies gyvenime.
Išanalizavęs socialines problemas, socialinis darbuotojas turi įvertinti, kokių socialinių paslaugų kaimo bendruomenei reikia daugiausia. Tokią išvadą turėtų sudaryti ne tik socialinio darbuotojo atlikta problemų analizė, tačiau ir pačių bendruomenės narių poreikių, interesų sužinojimas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003). Bendravimo tiltai. Mokykla ir kaimo bendruomenė.Vilnius: UAB „Spaudos kontūrai”


Lithuanian rural community-specific problems

 (Source: Rural community development, 2004, p. 47)

As we see in the table highlighted problems, namely, the social worker is one professional who has sufficient professional competence to address or contribute to many of the problems.
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) points out that one of the most pressing issues facing the village, there is social exclusion, which the author defines as "a variety of groups separate from the main public access to the development process" (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8 ). This means that the social exclusion of certain social groups faced with poor integration into society, social processes, have less or no opportunity to participate in multifaceted society.
In addition to social exclusion, Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) was characterized by the typical problems of rural areas such as the proliferation of the official number of unemployed, long-term unemployment, pervasive poverty. The authors note that the village "about 40 percent. villagers live below the poverty line, poor here three times more than the city "(Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8). The majority of rural household income is in kind, in addition, a significant proportion of the income of social benefit. Even more worrying was the fact that social benefits are often not used for its intended purpose - eg., Families at risk do not use the funds to ensure the child, family meals, and the like., Alcohol.
Disadvantaged rural situation exacerbated by the negative attitude of the village, which formed in Lithuanian society. According to Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) in Lithuania today prevailing view is that the village - a degraded, binge-drinking collection of people. Therefore, the village is increasingly seen as a degradation, a synonym for weakness. This situation illustrates the need to take care of social services organization in the village, to provide opportunities to revitalize the village, activate the rural community to help rebuild rural community's ability to successfully operate not only rural, but the whole life of the country.
Analysis of the social problems, social worker must assess how social services in rural communities need the most. Such a finding would create not only a social worker carried out the analysis of issues, but most members of the community needs and interests of getting to know the.

 BIBLIOGRAPHY:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Communication bridges. School and Rural bendruomenė.Vilnius: UAB Printing Path


 Lituano comunidade rural problemas específicos

 
(Fonte: o desenvolvimento da comunidade rural, 2004, p. 47)

Como vemos na tabela os problemas em destaque, a saber, o assistente social é um profissional que tenha competência profissional suficientes para resolver ou contribuir para muitos dos problemas.
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) aponta que uma das questões mais prementes da aldeia, há exclusão social, que o autor define como "uma variedade de grupos separado do principal acesso do público ao processo de desenvolvimento" (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8 ). Isto significa que a exclusão social de determinados grupos sociais confrontados com fraca integração na sociedade, processos sociais, têm menos ou nenhuma oportunidade de participar na sociedade multifacetada.
Além de exclusão social, Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) caracterizou-se pelos problemas típicos das zonas rurais, tais como a proliferação do número oficial de desempregados, o desemprego de longo prazo, a pobreza generalizada. Os autores observam que a vila "cerca de 40 por cento. moradores vivem abaixo da linha da pobreza, pobre aqui três vezes mais do que a cidade "(Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8). A maioria da renda domiciliar rural está em espécie, além disso, uma proporção significativa do rendimento de benefício social. Ainda mais preocupante foi o fato de que os benefícios sociais não são muitas vezes utilizados para os fins pretendidos -. eg, famílias em situação de risco não usar os fundos para assegurar à criança, as refeições da família, e similares, Álcool.
Situação rural em desvantagem exacerbada pela atitude negativa da vila, que se formou em sociedade lituana. De acordo com Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) na Lituânia visão hoje predominante é que a aldeia - uma coleção prasigėrusių degradadas, de pessoas. Portanto, a aldeia é cada vez mais visto como uma degradação, um sinônimo de fraqueza. Esta situação ilustra a necessidade de cuidar da organização de serviços sociais na aldeia, proporcionar oportunidades para revitalizar a aldeia, ative a comunidade rural para ajudar a reconstruir a capacidade da comunidade rural para operar com sucesso não só rural, mas toda a vida do país.
Análise dos problemas sociais, assistente social deve avaliar como os serviços sociais nas comunidades rurais mais precisam. Tal constatação não só criaria uma assistente social realizada a análise de questões, mas a maioria dos membros das necessidades e interesses da comunidade de conhecer o.

 BIBLIOGRAFIA:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Pontes de comunicação. Escola e bendruomenė.Vilnius Rural: UAB Path Impressão


2012 m. sausio 10 d., antradienis

POREIKIŲ NUSTATYMO BŪDAI, METHOD FOR DETERMINING THE NEEDS, MÉTODO PARA DETERMINAR AS NECESSIDADES


Johnson L. C. (2001) siūlo taikyti keletą bendriausių poreikių nustatymo būdų kaimo bendruomenės lygmeniu:
1) Pirmiausia, tai socialinių rodiklių analizė – socialinis darbuotojas vertindamas socialinių paslaugų poreikį, turėtų surinkti duomenis apie demografinius bendruomenės ypatumus, apie bendruomenės sveikatos būklę, išsilavinimo lygį, šeimos struktūrą, kitus socialinius – ekonominius rodiklius.
2) Bendruomenės narių sociologinė apklausa – socialinis darbuotojas galėtų panaudoti anketinę apklausą, interviu, siekiant nustatyti, kokie yra bendruomenės narių poreikiai ir interesai.
3) Socialinių paslaugų teikėjų apklausa – socialinis darbuotojas turi žinoti ne tik bendruomenės narių poreikius, tačiau ir tai, kokias paslaugas, pagalbą jie jau gauna, kas bendruomenėje teikia įvairias paslaugas, kokių paslaugų trūksta labiausiai, koks paslaugų gavėjų skaičius.
4) Atviri bendruomenės susirinkimai – susitikimai, kai su bendruomenės nariais bendrai aptariamos socialinės problemos, paslaugų poreikis, inicijuojamos diskusijos.
5) Ekspertų apklausa – yra pasitelkiama ekspertų pagalba, kurie padeda ne tik numatyti socialinių paslaugų poreikį, bet ir identifikuoti kitus rodiklius.
Kadangi kaimo bendruomenė pasižymi tokiu ypatumu, jog jos nariai yra glaudžiai susiję vienas su kitu, jų bendravimas yra daug artimesnis, jame mažiau pasireiškia susvetimėjimas, socialiniam darbuotojui svarbu perprasti vienų bendruomenės grupių požiūrį į kitas ir jų tarpusavio santykius.
Taip pat socialiniam darbuotojui svarbu atsiminti, kad kaime organizuojamas socialinis darbas pasižymės tam tikra specifika, nes pati kaimo bendruomenė skiriasi nuo miesto. Tai reiškia, kad organizuojant socialinį darbą kaimo bendruomenėje, būtina atsižvelgti į esminius aspektus, kurie gali padėti užtikrinti sėkmingus ir teigiamus pokyčius kaimo bendruomenėje. Tokie specifiniai kaimo plėtros sėkmės veiksniai, kurie turėtų būti panaudoti ir socialiniame darbe yra: poreikis turėti visų pripažintą lyderį; siekis, kad bendruomenėje būtų kuo įvairesnio „išsilavinimo, socialinės padėties, įsitikinimų, vertybių supratimo žmonės“ (Poviliūnas A., 2003, p. 27); bendruomenės atvirumo skatinimas; poreikis organizuoti mokymus ir seminarus, kurie skatins bendruomenės aktyvumą, plės bendruomenės narių žinias, bendravimą, formuos gyvenimo ir socialinius įgūdžius.
Taip pat socialiniam darbuotojui, dirbančiam kaimo bendruomenėje, be galo svarbu užtikrinti, kad jo bendravimas su bendruomenės nariais būtų nuolatinis ir intensyvus – socialinis darbuotojas turėtų skatinti, inicijuoti ir padėti organizuoti gyventojų apklausas, informacinių leidinių parengimą, įvairius bendruomeninius renginius. Be kita ko, svarbūs tampa ir socialinio darbuotojo etiniai darbo principai, tarp kurių Poviliūnas A. (2003) ypatingai pabrėžia geranoriško ir nuoširdaus darbo bei noro veikti svarbą.
Johnson C. L. (2001) nurodo, kad socialiniam darbuotojui, norinčiam sėkmingai vystyti savo veiklą kaimo bendruomenėje yra svarbu suprasti bendruomenę. Supratimą Johnson C. L. (2001) apibūdina kaip kompleksą tam tikrų komponentų, t.y. socialinis darbuotojas turi:
1) Planuoti bendruomenės organizavimą.
2) Lokalizuoti informaciją ir išteklius.
3) Suprasti, kokios informacijos reikia specifinėms situacijoms.
4) Analizuoti gautą informaciją ir nustatyti informacijos ir bendruomenės sistemos posistemių ryšius ir sąsajas.
5) Bendrauti su individais ir mažomis grupėmis santykiams užmegzti ir surinkti informaciją apie bendruomenę.
6) Atidžiai stebėti bendruomenės funkcionavimą.
Apžvelgus Johnson C. L. (2001) nurodytus komponentus, galima pastebėti, kad iš esmės jie atitinka ir paties socialinio darbo funkcijas bei veiklos etapus, tokius kaip pvz., informacijos rinkimas ir analizė; turimų išteklių numatymas ir paskirstymas, kliento socialinio tinklo nagrinėjimas; bendravimas ir bendradarbiavimas su skirtingomis grupėmis, institucijomis, įvairiomis kliento aplinkomis; socialinių paslaugų teikimo proceso stebėjimas ir kontrolė ir t.t. Taigi, iš esmės socialinis darbuotojas dirbdamas kaimo bendruomenėje įgyvendina įprastas socialinio darbo veiklas ir funkcijas, kurios visgi pasižymi tam tikrais ypatumais dėl pačios kaimo bendruomenės specifikos.

 LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Johnson L.C. (2001).  Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: Vilniaus Universitetas Specialiosios psichologijos laboratorija
Poviliūnas A. (2003). Kaimo atskirties profiliai. Vilnius: Kronta.


 METHOD FOR DETERMINING THE NEEDS

Johnson C. L. (2001) proposes to introduce some of the most common methods of assessing the needs of the rural community level:
1) First, the analysis of social indicators - the social worker is assessing the need for social services should collect data on demographic characteristics of the community, the community's health status, education level, family structure, and other socio - economic indicators.
2) The sociological survey of the community - the social worker to use questionnaires and interviews to determine what the community needs and interests.
3) A survey of social service providers - social workers need to know not only the community members, but the nature of services, assistance they have received, what the community offers a range of services, what services lack the most, as the number of users.
4) Open community meetings - meetings of the members of the community generally deals with social problems, services, and initiated the discussion.
5) The expert survey - is via the use of experts, which helps not only provide social services, but also to identify other indicators.
As the rural community has such a feature, that its members are closely related to one another, their interaction is much closer, it gets less alienation, social workers understand the importance of some community groups towards the other and their mutual relations.
As well as a social worker it is important to remember that organized social work in rural areas exhibit some specificity, because the rural community is different from the city. This means that the organization of social work in the rural community, it is necessary to take into account the essential elements which can help ensure a successful and positive changes in the rural community. Such specific rural development success factors that should be used for social work are: the need to have all the recognized leader in moving towards a more diverse community is the "education, social status, beliefs, values, understanding people" (Poviliūnas A., 2003, p. 27) ; community, openness, the need to organize training courses and workshops that will encourage community participation, community members will develop the knowledge, communication, will develop life and social skills.
As well as a social worker working in the rural community, it is essential to ensure that its interaction with members of the community as a permanent and intense - the social worker should promote, initiate and help organize the population surveys, preparation of information brochures and various community-based events. Among other things become important, and the social worker's ethical principles of work, including Poviliūnas A. (2003) particularly stresses the benevolent and sincere desire to work and the importance of the work.
Johnson C. L. (2001) points out that the social worker who wants to successfully develop its activities in the rural community is important to understand the community. Understanding of Johnson C. L. (2001) describes how a set of specific components, it is that social worker must:
1) Community planning organization.
2) Locate the information and resources.
3) Understand what information is needed for specific situations.
4) Analyze the information received and the information and community relations and sub-system interfaces.
5) Communicate with individuals and small groups to build relationships and gather information about the community.
6) Monitor the functioning of the community.
A review of Johnson C. L. (2001), the components can be seen that they were generally in line with the social work functions and operational phases, such as for example., Information collection and analysis of available resources and allocation of the customer's social network analysis, communication and cooperation with different groups, institutions, in various customer environments, social service delivery process monitoring and control, etc. So, in essence a social worker working in the rural community to comply with the usual social work activities and functions, which, however, have certain peculiarities of the rural community specificity.

 BIBLIOGRAPHY:
Johnson L.C. (2001). Social work practice. The general approach. Vilnius: Vilnius University, Laboratory of Special Psychology
Poviliūnas A. (2003). Exclusion in rural sections. Vilnius: Kronta

 
MÉTODO PARA DETERMINAR AS NECESSIDADES

Johnson C. L (2001) propõe a introdução de alguns dos métodos mais comuns de avaliar as necessidades de nível da comunidade rural:
1) Primeiro, a análise de indicadores sociais - o assistente social está avaliando a necessidade de serviços sociais deve coletar dados sobre as características demográficas da comunidade, o estado de saúde da comunidade, nível de educação, estrutura familiar, e outros indicadores sócio - econômico.
2) A pesquisa sociológica da comunidade - a assistente social a utilização de questionários e entrevistas para determinar quais são as necessidades e interesses da comunidade.
3) Uma pesquisa de prestadores de serviços sociais - assistentes sociais precisam saber não apenas os membros da comunidade, mas a natureza dos serviços, a assistência que receberam, o que a comunidade oferece uma gama de serviços, quais os serviços que falta mais, como o número de usuários.
4) Reuniões com a comunidade Open - reuniões dos membros da comunidade em geral, lida com problemas sociais, serviços, e iniciou a discussão.
5) O estudo de especialistas - é através do uso de especialistas, o que contribui não somente para fornecer serviços sociais, mas também para identificar outros indicadores.
Como a comunidade rural tem tal recurso, que seus membros estão estreitamente relacionados entre si, sua interação é muito mais próximo, torna-se menos alienação, assistentes sociais entendem a importância de alguns grupos da comunidade para com o outro e suas relações mútuas.
Bem como um assistente social, é importante lembrar que o trabalho social organizado em áreas rurais apresentam alguma especificidade, porque a comunidade rural é diferente da cidade. Isto significa que a organização do trabalho social na comunidade rural, é necessário ter em conta os elementos essenciais que podem ajudar a garantir um bem-sucedido e as mudanças positivas na comunidade rural. Tais fatores específicos de desenvolvimento rural de sucesso que deve ser usado para o trabalho social são: a necessidade de ter todos líder reconhecida em avançar para uma comunidade mais diversificada é a "educação, status social, crenças, valores, entender as pessoas" (Poviliūnas A., 2003, p. 27) ; comunidade, a abertura, a necessidade de organizar cursos de formação e workshops que irão incentivar a participação da comunidade, membros da comunidade irão desenvolver o conhecimento, comunicação, irá desenvolver a vida e as habilidades sociais.
Assim como uma assistente social trabalhando na comunidade rural, é essencial para garantir que sua interação com os membros da comunidade como uma permanente e intensa - a preparação do assistente social deve promover, iniciar e ajudar a organizar a inquéritos à população, de brochuras informativas e vários de base comunitária eventos. Entre outras coisas tornam-se importantes, e os princípios éticos do assistente social do trabalho, incluindo Poviliūnas A. (2003) salienta, em especial o desejo benevolente e sincero ao trabalho e à importância do trabalho. Johnson C. L. (2001) aponta que a assistente social que quer desenvolver com sucesso suas atividades na comunidade rural é importante para compreender a comunidade. Compreensão da Johnson C. L. (2001) descreve como um conjunto de componentes específicos, ou seja, assistente social deve:
1) Planejamento de uma organização comunitária.
2) Localize as informações e recursos.
3) Entenda o que informação é necessária para situações específicas.
4) Analisar as informações recebidas e as relações de informação e comunidade e do sistema de sub-interfaces.
5) Comunique-se com indivíduos e pequenos grupos para construir relações e coletar informações sobre a comunidade.
6) Acompanhar o funcionamento da comunidade.
Uma revisão de Johnson C. L. (2001), os componentes podem ser vistos que eles eram, em geral, de acordo com as funções de trabalho social e fases operacionais, como, por exemplo., Coleta e análise de informação dos recursos disponíveis e de alocação de análise do cliente de rede social, comunicação e cooperação com diferentes grupos, instituições, em ambientes de clientes diversos, serviço social de monitoramento do processo de entrega e controle, etc. Então, em essência, uma assistente social trabalhando na comunidade rural de cumprir as habituais actividades de trabalho e funções sociais, que, entretanto, têm certas peculiaridades da especificidade da comunidade rural.

 BIBLIOGRAFIA:
Johnson L.C. (2001). Prática do trabalho social. A abordagem geral. Vilnius: Vilnius University, Laboratório de Psicologia Especial.
Poviliūnas A. (2003). Exclusão nas seções rurais. Vilnius: Kronta