Sveiki atvykę į Dovilės Gulbinaitės dienoraštį. Socialinis darbas bendruomenėje patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo. Tikiuosi mano dienoraštyje esama informacija jums bus naudinga, reikalinga, suteiks papildomų žinių ir galbūt galėsite pritaikyti darbo praktikoje.

Welcome to Dovilė Gulbinaitės blog. Social work in the community fall to life group Técnicas de Animação de Grupo taught by Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo. I hope that my blog there information will be useful, required, provide additional knowledge and maybe can adapt work in practice.

Bem-vindo ao blog Gulbinaitės Dovile. Trabalho social na comunidade queda dentro da vida de um grupo Técnicas de Animação de Grupo, ministrado pelo professor Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo. Espero que meu blog não há informação que você seja útil, necessário, fornecer conhecimento adicional e pode ser capaz de adaptar as práticas de trabalho.

2012 m. sausio 10 d., antradienis

Kaimo bendruomenė kaip socialinė sistema, Rural community as a social system, Comunidade rural como um sistema social


Bendruomenė, kurios nariu yra asmuo, visada turėjo žmogui didelę reikšmę. Vietos bendruomenė, anot Poviliūno A. (2003) – tai „tam tikra socialinė grupė, kurios pagrindą sudaro maža, konkreti geografinė vieta, gyvenančius žmones sieja konkretūs tarpusavio santykiai“ (Poviliūnas A., 2003, p. 71). Žmonės tapatina save su vietos bendruomene, kas reiškia, jog asmuo yra ne tik tam tikro miestelio, kaimo gyventojas, bet ir priklauso konkrečiai bendruomenei. Autorius vadina tokią bendruomenę apčiuopiamąja, kadangi jai priklausantys asmenys yra susieti konkrečiais ryšiais.
Neretai bendruomenės sąvoka tapatinama su angliškuoju terminu community. Remiantis nurodomu tapatumu, bendruomenė apibrėžiama kaip „socialinių bendrijų lygmuo (...), kuris apibūdinamas kaip santykinai nedidelė bendrija žmonių, gyvenančių vienoje geografiškai apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų bei susiklosčiusią subkultūrą“ (Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas, 2005, p. 101).
Šiuo metu vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo bendruomenei, pabrėžiant jos plėtros svarbą. Kaimo bendruomenės Lietuvoje yra trečioji savivaldos pakopa, kurios paskirtis – „bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis, aukštesnės pakopos savivaldos institucijomis“ (Leškevičiūtė, 2006). Anot Poviliūno A. (2003), kaimas – tai tarp miestų ir miestelių išsidėstęs objektyvus socialinės tikrovės faktas, kuriame „gyvena palyginti nedaug žmonių (nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų), jie ir sudaro kaimo bendruomenę“ (Poviliūnas A., 2003, p. 7). Stanikūnas D. (1999) kaimą apibūdina kaip teritoriją, „kuriai būdinga tam tikra gamtinė, gamybinė ir socialinė įvairovė, kuri lemia gyventojų, užsiimančių atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimu, pasklidimą“ (Stanikūnas D., 1999, p. 5).
Kaimas kaip bendruomenė pasižymi tam tikromis savybėmis, kurios puikiai galėtų būti panaudotos skatinant socialinių problemų sprendimą ir bendruomenės stiprinimą. Prie tokių savybių priskiriamos tarpusavio pagalba, kai susiduriama su įvairiomis problemomis (gyvenimo, ekonominės veiklos); kultūros tęstinumas (kaimo žmonės, intensyviai bendraujantys tarpusavyje, „puoselėja kultūrinio elgesio normas ir istorinį paveldą“ (Leškevičiūtė, 2006)); įgimtas žmonių bendravimas bei „socialinės tvarkos palaikymas ir priešinimasis negatyviems reiškiniams“ (Leškevičiūtė, 2006). Johnson L.C. (2001) praplečia nurodytas savybes ir teigia, kad kaimo bendruomenei yra būdingi ir tokie specifiniai bruožai kaip pirminių santykių egzistavimas; autonomiškumas (autorius pastebi, kad ypatingai kaimo bendruomenės yra mažiau priklausomos nuo išorinių veiksnių, o labiau išlaiko savo tradicijas ir gyvenimo būdą, kultūrinį identitetą ir paveldą); valdžia bendruomenėje yra plačiau paskirstyta; yra stipresni tarpusavio ryšiai tarp bendruomenės narių ir dėl to narių įsipareigojimai bendruomenei yra stipresni ir didesni. Taip pat autorius nurodo ir anksčiau paminėtus bendruomenės bruožus, t.y. jų sugebėjimą susidoroti su iškilusiomis problemomis bei tai, kad bendruomenė turi būtinas žinias ir išteklius, kaip tas problemas sėkmingai spręsti.
Warren R. (2001) nagrinėjo ne tik pačią bendruomenės sąvoką, tačiau stengėsi apibrėžti ir jos atliekamas funkcijas. Autorius nurodė, kad bendruomenė apima plačias žmogaus gyvenimo sritis ir todėl yra jam tokia svarbi. Prie bendruomenės funkcijų Warren R. (2001) priskyrė tokias kaip: „produkto kūrimas, paskirstymas ir vartojimas; socializacija; socialinė kontrolė; socialinis dalyvavimas; tarpusavio pagalba“ (pagal Johnson C. L., 2001, p. 127).
Kadangi kalbama apie kaimo bendruomenę, būtina atsiminti ir tai, kad čia nemažos įtakos turi ir geografinė socialinio darbuotojo kliento gyvenamoji vieta – svarbu įvertinti tokius rodiklius, kaip pvz., „atstumas iki didesnės gyvenvietės, iki pagrindinių susisiekimo magistralių, prekybos centro ir pan.“ (Johnson C. L., 2001, p. 128). Kitas svarbus aspektas, skiriantis kaimo bendruomenę nuo miesto yra vyraujanti ekonominės veiklos rūšis. Šiuo metu kaimo bendruomenėms vis dar yra būdinga tai, kad čia gyvena „vyresnio amžiaus žmonės, kurie dirba žemę, augina gyvulius“ (Poviliūnas, 2003, p. 7). Tai nulemia specifines problemas, kurios mažiau būdingos arba nebūdingos miestui bei turi įtakos socialinių paslaugų poreikio struktūrai.
Žalimienė L. (2003), nagrinėdama kaimo bendruomenių bruožus, skirtingai nei kiti autoriai, nurodo ne tik teigiamus, tačiau ir neigiamus bendruomenės aspektus (žiūrėti į lentelę). Tai svarbu socialiniam darbuotojui, nes jis privalo visapusiškai įvertinti bendruomenės aplinką.
 Pozityvūs ir negatyvūs kaimo bendruomenės aspektai
 (Šaltinis: Žalimienė L., 2003, p. 78)
 
Kaip matome, bendruomenės gyvenimo ypatumai gali tiek prisidėti, tiek pasunkinti socialinio darbuotojo veiklą, socialinių paslaugų teikimą, todėl socialinis darbuotojas, planuodamas savo darbą, būtinai turėtų įvertinti, kiek šie aspektai įtakos jo veiksmus ir jų efektyvumą.
Kaip jau buvo aptarta, socialinio darbo tikslas yra siekis gerinti žmogaus gyvenimą, atkuriant naudingą individui ir visuomenei tarpusavio sąveiką, todėl kaimo bendruomenė gali būti suvokiama kaip „terpė/priemonė siekiant sudaryti galimybes, kad visi individai galėtų kuo geriau realizuoti savo potencialą ir troškimus“ (Žalimienė L., 2003, p. 59).
Apibendrinant, galima teigti, kad bendruomenė – tai sudėtinga socialinė sistema, kuri sudaro palankias sąlygas individui gyventi pilnavertį gyvenimą, įsitraukti ir aktyviai dalyvauti tiek bendruomenės, tiek visuomenės (kurios dalimi yra bendruomenė) gyvenime ir tokiu būdu sėkmingai vystytis kaip asmenybei, tenkinti savo poreikius. Tai taip pat nurodo, kad kaimo bendruomenė socialiniam darbuotojui yra puiki terpė veiklai, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas individo socialiai teigiamam ir reikšmingas gyvenimui. Visgi, socialinis darbuotojas turėtų tinkamai įvertinti ir neigiamas bendruomeninio gyvenimo puses, įvertinti, kokią įtaką jie turės jo darbo kokybei.
Perpratęs kaimo bendruomenės specifiką ir ypatumus, socialinis darbuotojas turi tinkamai įvertinti kitus aspektus, pvz., surinkti informaciją apie aktualiausias bendruomenės problemas, nustatyti paslaugų poreikį, parinkti tinkamus darbo metodus ir pan.

 LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Johnson L.C. (2001).  Socialinio darbo praktika. Bendrasis požiūris. Vilnius: Vilniaus Universitetas Specialiosios psichologijos laboratorija
Leškevičiūtė J. (2006). Gyventojų dalyvavimas vietos valdţios institucijose sprendţiant socialinius klausimus. Kaunas: Technologija
Poviliūnas A. (2003). Kaimo atskirties profiliai. Vilnius: Kronta
Socialinis darbas: profesinės veiklos įvadas (2005). Vilnius: Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorija
Stanikūnas D. (1999). Kaimo bendruomenė: teorija ir praktika. Vilnius: TEV
Žalimienė L. (2003). Socialinės paslaugos. Vilnius: Vilniaus Universitetas


 
Rural community as a social system

A community that is a person who always had a man of great importance. The local community, according to Poviliūnas A. (2003) - is "a particular social group, which is based on a small, specific geographic location, living in the concrete links between the relations (Poviliūnas A., 2003, p. 71). People identify themselves with the local community, which means that a person is not only a real small town, rural residents, but also belong to a particular community. The author calls a community apčiuopiamąja because it is owned by people linked in specific relationships.
Often confused with the concept of community, the English term community. According to the reference identity, community is defined as "community-based social (...), which is defined as a relatively small community of people living in a geographically defined territory and sharing common interests and the established subculture" (Social Work: Introduction to occupation, 2005, p. 101).
Currently, more and more attention given to rural communities, highlighting the importance of the development. Rural community in Lithuania is the third tier government, which aims - to cooperate with other communities in the upper tier local authorities (Leškevičiūtė, 2006). According to A. Poviliūnas A. (2003), the village - is among the cities and towns located in the objective reality of social facts that are "living in a relatively small number of people (from several tens to several hundreds), and they are predominantly rural community (Poviliūnas A., 2003, p. 7). Stanikūnas D. (1999) describes how the village area, which is characterized by a natural, industrial and social diversity, which leads to people involved in the use of renewable natural resources, dispersal (Stanikūnas D., 1999, p. 5).
Village as a community have certain characteristics which can be perfectly used for the promotion of social problem-solving and community building. Such properties include mutual aid when faced with various problems (of life, economic activities), cultural continuity (for rural people, intensively communicating with each other, fostering cultural norms of behavior and historical heritage (Leškevičiūtė, 2006)), and the innate human interaction "maintenance of social order and opposition to unfortunate events "(Leškevičiūtė, 2006). Johnson L. C. (2001) extends the features and notes that rural communities are characteristic and specific features such as the existence of primary relationships, autonomy (the author notes that, especially in rural communities are less dependent on external factors, but rather maintain their traditions and way of life, cultural identity and heritage), the government is widely distributed in the community, the stronger the relationship between the community and the States' obligations to the community is stronger and bigger. It is also the author refers to the above-mentioned features of the community, ie their ability to deal with them and the fact that the community has the necessary expertise and resources to successfully address these problems.
Warren R. (2001) examined not only the concept of community, however, sought to define its functions. The author said that the community includes a wide range of human life and therefore it is so important. The community functions of Warren R. (2001) classified such as: product development, distribution and consumption, socialization, social control, social participation, mutual aid "(according to Johnson L. C., 2001, p. 127).
As this is a rural community, it is necessary to remember that there is a significant impact on the geographic and social worker client residence - it is important to assess these indicators, such as. 'Distance to larger towns, and major transportation arteries, shopping, and so on. "(Johnson, 2001, p. 128). Another important aspect that separates the city from the rural community is the dominant economic activity. At present, rural communities are still characterized by the fact that a population of "older people who work the land, raising livestock (Poviliūnas A., 2003, p. 7). This results in specific problems, which are less typical or atypical of the city affects the structure of demand for social services.
Žalimienė L. (2003), examining the characteristics of rural communities, unlike other authors, indicates not only positive but also negative aspects of the community (see Table). It is important to the social worker, because he must fully assess the community environment.
Positive and negative aspects of rural community
 (Source: Žalimienė, 2003, p. 78)
As we can see, the community of life characteristics can both contribute and aggravate the social worker's activities, social services, the social worker for the work, be sure to evaluate how these aspects affect his actions and their effectiveness.
As already discussed, the social aim is to improve human life, restoring beneficial to the individual and society interactions, and the rural community can be perceived as a "medium / tool to create opportunities for all individuals would be able to better realize their potential and aspirations" (Žalimienė L., 2003, p. 59).
In summary, it can be said that the community - is a complex social system that facilitates the individual to live a full life, get involved and participate actively in community and society (which is part of the community) life and thus successfully develop as a person, to meet their needs. It also indicates that rural community social worker is a good business environment in order to create appropriate conditions for the individual positive and socially meaningful life. However, the social worker should be properly assessed and the negative sides of social life, to assess the impact that they have the quality of work.
Understanding of rural communities and the specific features of the social worker must give due consideration to other aspects, such as. To gather information about the most pressing community issues, identify service needs, choose the appropriate methods of work and so on.

 BIBLIOGRAPHY:
Johnson L.C. (2001). Social work practice. The general approach. Vilnius: Vilnius University, Laboratory of Special Psychology
Leškevičiūtė J. (2006). Population in the local authorities in deciding social issues. Kaunas: Technology
Poviliūnas A. (2003). Exclusion in rural sections. Vilnius: KRONTA
Social work: professional introduction (2005). Vilnius: Vilnius University, Laboratory of Special Psychology
Stanikūnas D. (1999). Rural community: theory and practice. Vilnius: TEV
Žalimienė L. (2003). Social services. Vilnius: Vilnius University

 
Comunidade rural como um sistema social

Uma comunidade que é uma pessoa que sempre teve um homem de grande importância. A comunidade local, de acordo com Poviliūnas A. (2003) - é "um grupo social particular, que é baseado em uma pequena, localização geográfica específica, vivendo nas ligações concretas entre as relações (Poviliūnas A., 2003, p. 71). As pessoas se identificam com a comunidade local, o que significa que uma pessoa não é apenas uma cidade pequena reais, os residentes rurais, mas também pertencer a uma comunidade particular. O autor chama de tangible comunidade, pois é de propriedade de pessoas ligadas em relações específicas.
Muitas vezes confundido com o conceito de comunidade, a comunidade termo Inglês. De acordo com a identidade de referência, a comunidade é definida como "baseados na comunidade (...), social que é definida como uma comunidade relativamente pequena de pessoas que vivem em um território geograficamente definido e partilha de interesses comuns e da subcultura estabelecida" (Trabalho Social: Introdução à ocupação, 2005, p. 101).
Atualmente, mais e mais atenção dada às comunidades rurais, destacando a importância do desenvolvimento. Comunidade rural na Lituânia é o governo de terceiro nível, que visa - a cooperar com outras comunidades no grupo superior as autoridades locais (Leškevičiūtė, 2006). Poviliūnas (2003), a vila - está entre as cidades e vilas localizadas na realidade objetiva dos fatos sociais que são "viver em um número relativamente pequeno de pessoas (de várias dezenas a várias centenas), e eles são predominantemente comunidade rural (Poviliūnas A., 2003, p. 7). Stanikūnas D. (1999) descreve como a área da aldeia, que se caracteriza por uma diversidade natural, social e industrial, o que leva a pessoas envolvidas no uso dos recursos naturais renováveis, a dispersão (Stanikūnas D., 1999, p. 5).
Aldeia como uma comunidade têm certas características que podem ser perfeitamente utilizado para a promoção da resolução de problemas sociais e construção da comunidade. Essas propriedades incluem ajuda mútua quando confrontado com vários problemas (de vida, actividades económicas), a continuidade cultural (para as populações rurais, intensamente comunicar uns com os outros, promovendo as normas culturais de comportamento e de património histórico (Leškevičiūtė, 2006); interação humana inata e "ordem social e oposição a eventos infelizes" (Leškevičiūtė, 2006). Johnson L. C. (2001) amplia os recursos e as notas que as comunidades rurais são características e específicas, tais como a existência de relações primárias, a autonomia (o autor observa que, especialmente nas comunidades rurais são menos dependentes de fatores externos, mas sim manter as suas tradições e modo de vida, cultural identidade e património); o poder é amplamente distribuído na comunidade, mais forte a relação entre a comunidade e os Estados 'obrigações para com a comunidade é mais forte e maior. É também o autor se refere às características acima mencionadas da comunidade, ou seja, sua capacidade de lidar com eles eo fato de que a comunidade tem a experiência e recursos necessários para enfrentar com sucesso esses problemas.
R. Warren (2001) examinaram não só o conceito de comunidade, no entanto, procurou definir suas funções. O autor disse que a comunidade inclui uma grande variedade de vida humana e por isso é tão importante. As funções de comunidade de R. Warren (2001) classificou tais como: desenvolvimento de produto, distribuição e consumo, a socialização, controle social, participação social, de ajuda mútua "(de acordo com Johnson, 2001, p. 127).
Como se trata de uma comunidade rural, é necessário lembrar que há um impacto significativo sobre a residência geográfica e social dos trabalhadores do cliente - é importante para avaliar estes indicadores, tais como "Distância para cidades maiores, e as artérias principais de transporte, compras, e assim por diante".. (Johnson L. C., 2001, p. 128). Outro aspecto importante que separa a cidade da comunidade rural é a atividade econômica dominante. Atualmente, as comunidades rurais ainda são caracterizados pelo fato de que uma população de "pessoas mais velhas que trabalham a terra, criação de gado (Poviliūnas A., 2003, p. 7). Isso resulta em problemas específicos, que são menos típicas ou atípicas da cidade afeta a estrutura da demanda por serviços sociais.
Žalimienė L. (2003), examinando as características das comunidades rurais, ao contrário de outros autores, indica não apenas aspectos positivos mas também negativos da comunidade (ver Quadro I). É importante o trabalhador social, porque ele deve avaliar totalmente o ambiente da comunidade.
Aspectos positivos e negativos de comunidade rural
 (Fonte: Žalimienė L., 2003, p. 78)
Como podemos ver, a comunidade de vida características tanto pode contribuir e agravar as atividades do assistente social, serviços sociais, a assistente social para o trabalho, certifique-se de avaliar como esses aspectos afetam suas ações e sua eficácia.
Como já discutido, o objetivo social é melhorar a vida humana, restaurando benéfico para as interações indivíduo ea sociedade, ea comunidade rural pode ser percebida como um "meio / ferramenta para criar oportunidades para todos os indivíduos seriam capazes de perceber melhor o seu potencial e aspirações" (Žalimienė L., 2003, p. 59).
Em resumo, pode-se dizer que a comunidade - é um sistema complexo social que facilita o indivíduo a viver uma vida plena, se envolver e participar activamente na comunidade e da sociedade (que faz parte da comunidade) vida e, assim, desenvolver com sucesso como uma pessoa, para satisfazer as suas necessidades. Também indica que trabalhador comunidade rural social é um bom ambiente de negócios a fim de criar condições adequadas para a vida individual positiva e socialmente significativa. No entanto, o assistente social deve ser adequadamente avaliada e os lados negativos da vida social, para avaliar o impacto que eles têm a qualidade do trabalho.
Compreensão das comunidades rurais e as características específicas do assistente social deve ter em devida conta outros aspectos, tais como. Para reunir informações sobre os problemas mais prementes da comunidade, identificar as necessidades de serviço, escolher os métodos adequados de trabalho e assim por diante.

 BIBLIOGRAFIA:
Johnson L.C. (2001). Prática do trabalho social. A abordagem geral. Vilnius: Vilnius University, Laboratório de Psicologia Especial
Leškevičiūtė J. (2006). População nas autoridades locais para decidir as questões sociais. Kaunas: Tecnologia
Poviliūnas A. (2003). Exclusão nas seções rurais. Vilnius: KRONTA
Trabalho social: introdução profissional (2005). Vilnius: Vilnius University, Laboratório de Psicologia Especial
Stanikūnas D. (1999). Comunidade rural: teoria e prática. Vilnius: TEV
Žalimienė L. (2003). Serviços sociais. Vilnius: Vilnius University

1 komentaras:

  1. Labukas,
    Puikiei atskleisti pozityvūs ir negatyvūs kaimo bendruomenės aspektai.
    Šaunuolė

    AtsakytiPanaikinti