Sveiki atvykę į Dovilės Gulbinaitės dienoraštį. Socialinis darbas bendruomenėje patenka į gyvenimo grupę Animacija ir metodai, kurią dėsto profesorius Carlos Jorge De Sá Pinto Correia socialinio ir profesinio mokymo kurse antrus metus aukštojoje švietimo mokykloje Jean Piaget / Arcozelo. Tikiuosi mano dienoraštyje esama informacija jums bus naudinga, reikalinga, suteiks papildomų žinių ir galbūt galėsite pritaikyti darbo praktikoje.

Welcome to Dovilė Gulbinaitės blog. Social work in the community fall to life group Técnicas de Animação de Grupo taught by Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, social and vocational training course for the second year of higher education school, Jean Piaget / Arcozelo. I hope that my blog there information will be useful, required, provide additional knowledge and maybe can adapt work in practice.

Bem-vindo ao blog Gulbinaitės Dovile. Trabalho social na comunidade queda dentro da vida de um grupo Técnicas de Animação de Grupo, ministrado pelo professor Professor Carlos Jorge De Sá Pinto Correia, curso de formação social e profissional para o segundo ano da escola de ensino superior, Jean Piaget / Arcozelo. Espero que meu blog não há informação que você seja útil, necessário, fornecer conhecimento adicional e pode ser capaz de adaptar as práticas de trabalho.

2012 m. sausio 8 d., sekmadienis

BENDRUOMENIŠKUMO SAMPRATA IR FORMOS, THE CONCEPT OF COMMUNITY AND FORM, DO CONCEITO DE COMUNIDADE E FORMAS


Bendruomeniškumo prigimties, raidos ir įtakos socialinių procesų kaitai aspektai nuo seno domina įvairių mokslo sričių atstovus, specialistus praktikus, valstybės institucijas, nevyriausybines organizacijas bei visus, neabejingus savo bei ateities kartų egzistencijai (Luobikienė, 2000). Bendruomenių gyvenimo aspektais, jų formavimosi ir raiškos veiksniais ypač domisi sociologai. F.Tonies'o dar XIX a. pabaigoje išskyrė du idealius žmonių organizacijos būdus - visuomenę ir bendruomenę, pasižyminčią betarpiškų santykių pobūdžiu, narių tarpusavio bendradarbiavimu, glaudesniais ir emocingesniais negu visuomenėje asmeniniais ir socialiniais saitais.
Lietuvos socialinio gyvenimo tyrinėtojai savo raštuose yra paskelbę pastebėjimų ir įžvalgų apie kaimo bendruomenių bruožus, ypač kaimų gyventojų socialinius ryšius, bendrą sugyvenimą (pvz. V. Kudirka). Šiuolaikinių bendruomenių ypatumus, jų savikūros bruožus analizuoja ir mūsų šalies sociologai R. Grigas, A. Vosyliūtė, I. Luobikienė, V. Šlapkauskas, A. Karalius ir kt. Bendruomenės problemoms (jų raidai, organizavimo formoms, struktūroms, įsitraukimo į jas įvertinimui) skiriamas nemažas pasaulio sociologų dėmesys. Natūralių bendruomenių (kaip kaimas, miestelis) tyrimai susiję su materialine ir socialine jų raida, dvasinės kultūros plėtra.
Bendruomeniškumo raiška stebima:
1)      Visuomenės lygmenyje;
2)      Grupiniame lygmenyje;
3)      Tarpasmeniniame lygmenyje
Tarpasmeniniame, grupės lygmenyje asmens bendruomeniškumas reiškiasi betarpiškais santykiais su įvairių socialinių grupių nariais. Visuomenės lygmenyje asmuo su visuomenės dariniais bendrauja ne betarpiškai, o pasitelkdamas savo vaizduotę.
Bendruomeniškumas peržengia siaurus žmonių interesus ir apima visapusišką bendravimą. O bendravimas - ir jausmai, ir moralinė ištikimybė, ir socialiniai ryšiai, ir istorinis tęstinumas, ir religinė, kultūrinė jungtis (Nefas, 2000).
Bendruomeniškumas suvokiamas kaip gyventojų jungimasis laisva valia į tam tikrus sambūrius, bendrijas, draugijas, organizacijas, kitas interesų grupes idėjų, tradicijų, įsitikinimų, tikėjimų, kitų specifinių interesų pagrindu. Toks gyventojų telkimasis tiek skatina jų vidinę integraciją tam tikroje bendrijoje, tiek palaiko stabilumą visoje socialinėje sistemoje - visuomenėje (Liuobikienė, 2000). R. Grigas bendruomeniškumą sieja su tradicine bendruomene, su tautos dvasios išlaikymu, etninės kultūros iš saugojimu ir jos integruotumu į bendrąją kultūrą (Grigas, 1995).
Būtina užkirsti kelią plintančiam kultūros nuosmukiui. Simboliai, simboliniai ženklai, tradicijos, visi papročiai, žodžiu, pati kultūra ir jos aukščiausia praba - klasikinis menas - gali egzistuoti, jei yra tam tikra terpė, ir visų pirma - žmonių bendruomeninis sugyvenimas, kuomet, be buitinių dalykų, mes turime apie ką kalbėti. Bendruomeniškumas visada ženklinamas tam tikrais visiems priimtinais ir suprantamais kultūriniais simboliniais ženklais. Nesant bendruomeniškumo, gali degraduoti visuomenės kultūra ir atsiskleisti visa laukinė žmogaus prigimtis. Tokiomis sąlygomis vyksta nutautėjimas. Nes visa tautinė kultūra remiasi tik bendruomeniškumu, visiems prieinamų ir priimtinų etnokultūrinių simbolių vartosena.
Bendruomeniškumas ypač reikšmingas užkertant kelią socialinei netvarkai. Bendruomeniškumas gali gimti tik veiksme: kultūriniame, ūkiniame, švietimo. Ypač daugybė bendruomeniškumo formų pasireiškia kooperacijoje, kuri gali palaikyti žmonių užimtumą, išlaikyti darbo vietas ir tam tikrą socialinę infrastruktūrą. Taip atsiranda naujas realus pagrindas bendruomeniškumui - kooperatinė bendrovė gali būti viena iš bendruomeniškumo egzistavimo formų. Bendruomeniškumas privalo turėti jį remiančias konkrečias formas ir konstrukcijas. Juk mes nebegalime tikėtis prieškarinio bendruomeniškumo ir papročių.
Svarbiausi bendruomeniškumo bruožai kyla iš bendruomenės narių tarpusavio ryšio (asmeninio ir socialinio) prigimties:
1)      Moralinė vienovė (pasitikėjimo sąlyga);
2)      Bendravimas, jo intymumas;
3)      Giminingumas (pagal kilmę ar kraują, bendrystę);
4)      Bendradarbiavimas (bendro tikslo, materialinių ir kultūros vertybių siekimas);
uždarumas (Šlapkauskas V., 2000). 

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Grigas, R. (1995). Nūdienos pasaulio kontūrai ir lietuvių bendruomeniškumo problema. Teminis straipsnių rinkinys. Kaunas
Luobikienė I. (2000). Bendruomeniškumo raiškos bruožai. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija
Šlapkauskas V. (2000). Teisės sociologijos pagrindai. – Vilnius: MRU Leidybos centras


 The concept of community and form

Communal in nature, evolution and influence of social aspects of the processes of change has long been interested in the various disciplines, practitioners professionals, government institutions, NGOs and all those indifferent to their existence and future generations (Luobikienė, 2000). Communities living aspects of their formation and expression are particularly interested in the social scientists. Mr Tony 'and even the nineteenth century identified at the end of two perfect people in the organization forms - public and community relations is characterized by an immediate nature, the mutual co-operation, deeper than the public and emotional personal and social links.
Lithuanian social life of his writings, researchers have published findings and insights about the characteristics of rural communities, especially rural residents of social ties, a common co-existence (eg Kudirka). Contemporary communities, their self-creation features and analyzes the social scientists of our country, R. Grigas, A. Vosyliūtė, I. Luobikienė, V. Šlapkauskas, A. King et al. Community issues (in their development, organization, structure, involvement in their assessment) paid considerable attention to social scientists the world. Natural communities (such as village, town) studies related to their material and social development, spiritual and cultural development.
Communal expression is observed:
1) Levels of society;
2) Ggrupiniame level;
3) Interpersonal level
Interpersonal, group-level personality manifests itself directly communal relationships with various social groups. Public level, a person interacts with society structures not directly, but through his imagination.
Of community goes beyond the narrow interests of the people, and includes a comprehensive communication. The interaction - and the feelings of loyalty and moral, and social relationships, and historical continuity, and religious and cultural connections (NEFA, 2000).
Of community residents perceived as binding of free will in some gatherings, communities, societies, organizations and other interest groups of ideas, traditions, beliefs, faiths, and other special interests. Building coalitions of the population such as encourage their integration inside a given community, and maintain the stability of the whole social system - society (Liuobikienė, 2000). R. Grigas of community links with the traditional community, the nation the spirit of preservation, preservation of ethnic culture and the integrity of the general culture (Grigas, 1995).
It is necessary to prevent circulating cultural decline. Characters, symbols, traditions and customs of all, in other words, the same culture and the highest standard - a classic art - can exist if there is a certain environment, and above all - human social interaction, where, in addition to household items, we have nothing to talk about . Always be labeled as communal, where all acceptable and understandable cultural symbol characters. In the absence of community, it may degrade society and culture to reveal the whole savage nature. Under these conditions, are losing their ethnicity. Because the entire national culture based solely on the community in an accessible and acceptable usage of ethno-cultural character.
Communal particularly important to prevent social disorder. Communal action can only be born: the cultural, economic sphere and education. In particular, many forms of community co-operation occurs, which can keep people in employment, maintain employment and a social infrastructure. This creates a new real basis of community - a cooperative society may be one of the communal form of existence. Of community must be able to support the specific forms and structures. After all, we can not expect pre-war sense of community and tradition.
Key features of community arises from the relationship between members of the community (personal and social) nature:
1) The moral unity (trust);
2) Communication, its intimacy;
3) Relationship (by birth or blood, communion);
4) Collaboration (a common goal, material and cultural values of the pursuit);
5) Enclosed (Šlapkauskas V., 2000).

 BIBLIOGRAPHY:
Grigas, R. (1995). In today's world and the contours of the Lithuanian communal problem. Thematic collection of articles. Kaunas
Luobikienė I. (2000). Expressions of community features. Vilnius: Lithuanian Academy of Sciences
Šlapkauskas V. (2000). Sociology of law framework. - Vilnius: Publishing Center of MRU


 
Do conceito de comunidade e FORMAS

Comunais na natureza, evolução e influência dos aspectos sociais dos processos de mudança tem sido desde há muito interessados nas várias disciplinas, os praticantes profissionais, instituições governamentais, não-governamentais e todos aqueles indiferentes a sua existência e as gerações futuras (Luobikienė I., 2000). Comunidades que vivem aspectos de sua formação e de expressão estão particularmente interessados em que os cientistas sociais. Sr. Tony 'e até o século XIX identificados no final de duas pessoas perfeitas na formas de organização - relações públicas e da comunidade é caracterizada por uma natureza imediata, a cooperação mútua, mais profundo do que os links públicos e emocional pessoal e social.
Lituano vida social de seus escritos, os pesquisadores publicaram os resultados e insights sobre as características das comunidades rurais, especialmente os residentes rurais dos laços sociais, uma comum co-existência (por exemplo, Kudirka). Comunidades contemporâneas, suas características de auto-criação e análise de cientistas sociais de nosso país, R. Grigas, A. Vosyliūtė, I. Luobikienė, V. Šlapkauskas, A. King et al. Problemas da comunidade (na sua, organização de desenvolvimento, estrutura envolvimento, na sua avaliação) dado muita atenção para os cientistas sociais do mundo. Comunidades naturais (como a aldeia, cidade) estudos relacionados com o seu material e desenvolvimento social, desenvolvimento espiritual e cultural.
Expressão comum é observado:
1) Os níveis da sociedade;
2) Nível grupiniame;
3) Nível interpessoal
Interpessoais, nível de grupo de personalidade se manifesta diretamente relacionamentos comuns com diversos grupos sociais. Nível público, uma pessoa interage com as estruturas da sociedade não diretamente, mas através de sua imaginação.
Da comunidade vai além dos interesses estreitos do povo, e inclui uma comunicação global. A interação - e os sentimentos de lealdade e de moral, social e relacionamentos, e continuidade histórica, e as ligações religiosas e culturais.
De moradores da comunidade percebidos como ligação de livre arbítrio em alguns encontros, comunidades, sociedades, organizações e outros grupos de interesse de idéias, tradições, crenças, religiões e outros interesses especiais. Construção de coalizões da população, tais como incentivar a sua integração dentro de uma dada comunidade, e manter a estabilidade de todo o sistema social - a sociedade (Liuobikienė I., 2000). R. Grigas de links da comunidade com a comunidade tradicional, a nação o espírito de preservação, preservação da cultura étnica e da integridade da cultura geral (Grigas, 1995).
É necessário para evitar que circulam declínio cultural. Personagens, símbolos, tradições e costumes de todos, em outras palavras, a mesma cultura e do mais alto padrão - uma arte clássica - pode existir se houver um determinado ambiente, e acima de tudo - a interação social humana, onde, além de utensílios domésticos, não temos nada a falar sobre . Ser sempre rotulados como comum, onde todos os aceitável e compreensível caracteres de símbolo cultural. Na ausência de comunidade, que pode degradar a sociedade ea cultura para revelar toda a natureza selvagem. Sob essas condições, estão perdendo sua etnia. Porque toda a cultura nacional com base unicamente na comunidade em um uso acessível e aceitável de etno-cultural de caráter.
Comunais particularmente importante para impedir a desordem social. Ação comunitária só pode nascer: a esfera cultural, econômico e educação. Em particular, muitas formas de cooperação comunitária ocorre, o que pode manter as pessoas no emprego, manter o emprego e uma infra-estrutura social. Isso cria uma nova base real da comunidade - uma sociedade cooperativa pode ser uma das formas comuns de existência. Da comunidade deve ser capaz de suportar as formas e estruturas específicas. Afinal, não podemos esperar que pré-guerra senso de comunidade e tradição.
Principais características de comunidade surge da relação entre os membros da comunidade (pessoal e social) a natureza:
1) Aunidade moral (confiança);
2) A comunicação, a sua intimidade;
3) Relacionamento (por nascimento ou sangue, comunhão);
4) Colaboração (um objetivo comum, materiais e valores culturais da busca);
5) Fechado (Šlapkauskas V., 2000).

BIBLIOGRAFIA:
Grigas, R. (1995). No mundo de hoje e os contornos do problema da Lituânia comunal. Colecção temática de artigos. Kaunas
Luobikienė I. (2000). Expressões de características da comunidade. Vilnius: Lithuanian Academy of Sciences
Šlapkauskas V. (2000). Sociologia do quadro da lei. - Vilnius: Publishing Centro de MRU

1 komentaras: