Lietuvos kaimo bendruomenei būdingos problemos, Lithuanian rural community-specific problems, Lituano comunidade rural problemas específicos

(Šaltinis: Kaimo bendruomenių plėtra, 2004, p. 47)

Kaip matome pagal lentelėje išskirtas problemas, būtent socialinis darbuotojas yra tas specialistas, kuris turi pakankamas profesines kompetencijas spręsti arba prisidėti prie daugelio nurodytų problemų sprendimo.

 Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) nurodo, kad viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis susiduria kaimas, yra socialinė atskirtis, kurią autorės apibrėžia kaip „įvairiausių visuomenės grupių atskyrimą nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose“ (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūniėnė, 2003, p. 8). Tai reiškia, kad dėl socialinės atskirties tam tikros socialinės grupės susiduria su menkesne integracija į visuomenę, visuomeninius procesus; turi mažiau arba visai neturi galimybių dalyvauti įvairiapusiame visuomenės gyvenime.

Be socialinės atskirties Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) išskiria ir tokias kaimui būdingas problemas kaip oficialių bedarbių skaičiaus daugėjimas, ilgalaikis nedarbas, plintantis skurdas. Autorės pastebi, kad kaime „apie 40 proc. kaimiečių gyvena žemiau skurdo ribos, skurdžių čia triskart daugiau nei mieste“ (Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M., 2003, p. 8). Daugumos kaimo gyventojų pajamos yra natūrinės, be to, nemažą dalį pajamų sudaro socialinės pašalpos. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad socialinės pašalpos neretai yra naudojamos ne pagal paskirtį – pvz., socialinės rizikos šeimos gautas lėšas naudoja ne vaikų aprūpinimui, šeimos maitinimui, o pvz., alkoholiui.

Nepalankią kaimo situaciją pagilina ir neigiamas požiūris į kaimą, susiformavęs Lietuvos visuomenėje. Anot Beresnevičiūtės V., Pranckūnienės E., Vildžiūniėnės M. (2003) šiandieną Lietuvoje vyrauja požiūris, kad kaimas – tai degradavusių, prasigėrusių žmonių sankaupa. Todėl kaimas vis dažniau yra suprantamas kaip degradacijos, atsilikimo sinonimas. Tokia situacija puikiai parodo, kad būtina rūpintis socialinių paslaugų organizavimu kaime, numatyti galimybes atgaivinti kaimą, aktyvinti kaimo bendruomenę, padėti atstatyti kaimo bendruomenės narių sugebėjimą sėkmingai funkcionuoti ne tik kaimo, tačiau visos šalies gyvenime.

Išanalizavęs socialines problemas, socialinis darbuotojas turi įvertinti, kokių socialinių paslaugų kaimo bendruomenei reikia daugiausia. Tokią išvadą turėtų sudaryti ne tik socialinio darbuotojo atlikta problemų analizė, tačiau ir pačių bendruomenės narių poreikių, interesų sužinojimas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003). Bendravimo tiltai. Mokykla ir kaimo bendruomenė.Vilnius: UAB „Spaudos kontūrai”

 

Lithuanian rural community-specific problems

 (Source: Rural community development, 2004, p. 47)

As we see in the table highlighted problems, namely, the social worker is one professional who has sufficient professional competence to address or contribute to many of the problems.

Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) points out that one of the most pressing issues facing the village, there is social exclusion, which the author defines as "a variety of groups separate from the main public access to the development process" (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8 ). This means that the social exclusion of certain social groups faced with poor integration into society, social processes, have less or no opportunity to participate in multifaceted society.

In addition to social exclusion, Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) was characterized by the typical problems of rural areas such as the proliferation of the official number of unemployed, long-term unemployment, pervasive poverty. The authors note that the village "about 40 percent. villagers live below the poverty line, poor here three times more than the city "(Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8). The majority of rural household income is in kind, in addition, a significant proportion of the income of social benefit. Even more worrying was the fact that social benefits are often not used for its intended purpose - eg., Families at risk do not use the funds to ensure the child, family meals, and the like., Alcohol.

Disadvantaged rural situation exacerbated by the negative attitude of the village, which formed in Lithuanian society. According to Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) in Lithuania today prevailing view is that the village - a degraded, binge-drinking collection of people. Therefore, the village is increasingly seen as a degradation, a synonym for weakness. This situation illustrates the need to take care of social services organization in the village, to provide opportunities to revitalize the village, activate the rural community to help rebuild rural community's ability to successfully operate not only rural, but the whole life of the country.

Analysis of the social problems, social worker must assess how social services in rural communities need the most. Such a finding would create not only a social worker carried out the analysis of issues, but most members of the community needs and interests of getting to know the.

 BIBLIOGRAPHY:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Communication bridges. School and Rural bendruomenė.Vilnius: UAB Printing Path

 Lituano comunidade rural problemas específicos

 

(Fonte: o desenvolvimento da comunidade rural, 2004, p. 47)

Como vemos na tabela os problemas em destaque, a saber, o assistente social é um profissional que tenha competência profissional suficientes para resolver ou contribuir para muitos dos problemas.

Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) aponta que uma das questões mais prementes da aldeia, há exclusão social, que o autor define como "uma variedade de grupos separado do principal acesso do público ao processo de desenvolvimento" (Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8 ). Isto significa que a exclusão social de determinados grupos sociais confrontados com fraca integração na sociedade, processos sociais, têm menos ou nenhuma oportunidade de participar na sociedade multifacetada.

Além de exclusão social, Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) caracterizou-se pelos problemas típicos das zonas rurais, tais como a proliferação do número oficial de desempregados, o desemprego de longo prazo, a pobreza generalizada. Os autores observam que a vila "cerca de 40 por cento. moradores vivem abaixo da linha da pobreza, pobre aqui três vezes mais do que a cidade "(Beresnevičiūtė, Pranckūnienė, Vildžiūnienė, 2003, p. 8). A maioria da renda domiciliar rural está em espécie, além disso, uma proporção significativa do rendimento de benefício social. Ainda mais preocupante foi o fato de que os benefícios sociais não são muitas vezes utilizados para os fins pretendidos -. eg, famílias em situação de risco não usar os fundos para assegurar à criança, as refeições da família, e similares, Álcool.

Situação rural em desvantagem exacerbada pela atitude negativa da vila, que se formou em sociedade lituana. De acordo com Beresnevičiūtė V., Pranckūnienė E., Vildžiūniėnė M. (2003) na Lituânia visão hoje predominante é que a aldeia - uma coleção prasigėrusių degradadas, de pessoas. Portanto, a aldeia é cada vez mais visto como uma degradação, um sinônimo de fraqueza. Esta situação ilustra a necessidade de cuidar da organização de serviços sociais na aldeia, proporcionar oportunidades para revitalizar a aldeia, ative a comunidade rural para ajudar a reconstruir a capacidade da comunidade rural para operar com sucesso não só rural, mas toda a vida do país.

Análise dos problemas sociais, assistente social deve avaliar como os serviços sociais nas comunidades rurais mais precisam. Tal constatação não só criaria uma assistente social realizada a análise de questões, mas a maioria dos membros das necessidades e interesses da comunidade de conhecer o.

 BIBLIOGRAFIA:
Beresnevičiūtė V. Pranckūnienė E., M. Vildžiūnienė (2003). Pontes de comunicação. Escola e bendruomenė.Vilnius Rural: UAB Path Impressão